- dobtelėti
- dóbtelėti, -ėja, -ėjo 1. intr., tr. suduoti, tvokstelėti: Kad dóbtelėjo per galvą, tuoj atvirto Grž. Paslydo ir nepamatė, kaip dóbtelėjo pasturgalį Grž. 2. intr. toptelėti, dingtelėti: Jam dobtelėjo, kad jis puikiai gali pasilikti ir čia rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.